Guolis 1
Susijusios skaičiuoklės:
Guolis – mechaninis įtaisas, mažinantis ašies sukimosi trintį.
Riedėjimo guoliai besisukančius velenus išlaiko reikiamoje padėtyje ir priimdami veikiančias apkrovas, perduoda jas korpusui. Šie guoliai nuo slydimo guolių skiriasi tuo, kad tarp dviejų žiedų yra riedėjimo kūnai, kurie, velenui sukantis, rieda žiedais. Ši sandara slydimo trintį pakeičia riedėjimo trintimi, todėl riedėjimo guolių trinties koeficientas 20-25 % mažesnis negu slydimo guolių. Riedėjimo guoliai dirba su mažesniais energijos nuostoliais ir mažiau įšyla. Jų trinties momentas mažai priklauso nuo sukimosi dažnio. Juos nesunku tepti, paprasta prižiūrėti. Riedėjimo guoliai yra standartizuoti tarptautiniu mastu, ir tai palengvina jų pakeičiamumą. Velenų medžiagoms ir jų terminiam apdirbimui nėra keliami aukšti reikalavimai. Dėl šių pranašumų riedėjimo guoliai naudojami daugumos mašinų atramose.
Tačiau nepaisant pranašumų, riedėjimo guoliai turi ir trūkumų. Jie yra jautrūs smūgiams, labiau nei slydimo guoliai žadina virpesius ir triukšmą. Jų leistinas sukimosi dažnis mažesnis nei slydimo guolių su skystąją trintimi. Riedėjimo guolių funkciškumas labai priklauso nuo žiedų tarpusavio persikreipimo laisvumo, bei ašinio įveržimo. Todėl mašinos yra kruopščiai surenkamos. Jie jautrūs dulkėms, dėl to guolių mazgai turi būti kruopščiai sandarinami.
Principinės guolio dalys:
* Išorinis ir vidinis žiedai su riedėjimo takeliais;
* Riedėjimo kūnai;
* Separatorius.
Guoliai skirstomi į grupes pagal:
* Priimamos apkrovos kryptį,
* Riedėjimo kūnų skaičių,
* Galėjimą nusistatyti,
* Riedėjimo kūnų formą:
- ritininis guolis – riedėjimo kūnai yra ritiniai;
- rutulinis guolis – riedėjimo kūnai yra rutuliukai;
* Išorinius matmenis,
* Tepimo būdą:
- dagtinio tepimo guolis – tepalas į guolį iš tepalo rezervuaro patenka į rezervuarą panardintu dagčiu, dėl kapiliarinių jėgų;
- diskinio tepimo guolis – tepalas besisukant į guolį patenka nuo koncentriško veleno disko, panardinto į tepalo rezervuarą;
- priverstinio tepimo guolis – alyva į guolį nepertraukiamai švirkščiama;
- savitakio tepimo guolis – alyva į guolio arba veleno kakliuko viršų, kai atmosferos slėgis yra normalus, teka savaime, be papildomo slėgio.
- savitepis guolis – guolis užlietas tepamąja medžiaga, kad nereikėtų arba beveik nereikėtų papildyti tepalo;
- slėginio tepimo guolis – alyva į guolį nepertraukiamai švirkščiama po veleno kakliuku.
Riedėjimo guoliai besisukančius velenus išlaiko reikiamoje padėtyje ir priimdami veikiančias apkrovas, perduoda jas korpusui. Šie guoliai nuo slydimo guolių skiriasi tuo, kad tarp dviejų žiedų yra riedėjimo kūnai, kurie, velenui sukantis, rieda žiedais. Ši sandara slydimo trintį pakeičia riedėjimo trintimi, todėl riedėjimo guolių trinties koeficientas 20-25 % mažesnis negu slydimo guolių. Riedėjimo guoliai dirba su mažesniais energijos nuostoliais ir mažiau įšyla. Jų trinties momentas mažai priklauso nuo sukimosi dažnio. Juos nesunku tepti, paprasta prižiūrėti. Riedėjimo guoliai yra standartizuoti tarptautiniu mastu, ir tai palengvina jų pakeičiamumą. Velenų medžiagoms ir jų terminiam apdirbimui nėra keliami aukšti reikalavimai. Dėl šių pranašumų riedėjimo guoliai naudojami daugumos mašinų atramose.
Tačiau nepaisant pranašumų, riedėjimo guoliai turi ir trūkumų. Jie yra jautrūs smūgiams, labiau nei slydimo guoliai žadina virpesius ir triukšmą. Jų leistinas sukimosi dažnis mažesnis nei slydimo guolių su skystąją trintimi. Riedėjimo guolių funkciškumas labai priklauso nuo žiedų tarpusavio persikreipimo laisvumo, bei ašinio įveržimo. Todėl mašinos yra kruopščiai surenkamos. Jie jautrūs dulkėms, dėl to guolių mazgai turi būti kruopščiai sandarinami.
Principinės guolio dalys:
* Išorinis ir vidinis žiedai su riedėjimo takeliais;
* Riedėjimo kūnai;
* Separatorius.
Guoliai skirstomi į grupes pagal:
* Priimamos apkrovos kryptį,
* Riedėjimo kūnų skaičių,
* Galėjimą nusistatyti,
* Riedėjimo kūnų formą:
- ritininis guolis – riedėjimo kūnai yra ritiniai;
- rutulinis guolis – riedėjimo kūnai yra rutuliukai;
* Išorinius matmenis,
* Tepimo būdą:
- dagtinio tepimo guolis – tepalas į guolį iš tepalo rezervuaro patenka į rezervuarą panardintu dagčiu, dėl kapiliarinių jėgų;
- diskinio tepimo guolis – tepalas besisukant į guolį patenka nuo koncentriško veleno disko, panardinto į tepalo rezervuarą;
- priverstinio tepimo guolis – alyva į guolį nepertraukiamai švirkščiama;
- savitakio tepimo guolis – alyva į guolio arba veleno kakliuko viršų, kai atmosferos slėgis yra normalus, teka savaime, be papildomo slėgio.
- savitepis guolis – guolis užlietas tepamąja medžiaga, kad nereikėtų arba beveik nereikėtų papildyti tepalo;
- slėginio tepimo guolis – alyva į guolį nepertraukiamai švirkščiama po veleno kakliuku.
