Dangus 0
Dangus – virš Žemės matoma skliauto pavidalo erdvė, atmosferos ar išorinės erdvės dalis, apačioje apribota horizonto. Ji padalintas į sritis, vadinamas žvaigždynais.
Astronomijoje dangus yra vadinamas dangaus sfera.
Žemėje dieną dangus be debesų atrodo žydras dėl saulės šviesos sklaidymosi atmosferoje. Visiškai apsiniaukusią dieną dangus tampa įvairaus pilkumo – nuo balkšvo iki tamsaus mėlynai pilko. Naktinis dangus giedru oru atrodo kaip juodas žvaigždėtas skliautas, o stipriai apsiniaukus, gali būti visiškai nematomas.
Dangus skliaute giedrą dieną matoma kaip lanku juda Saulė, skraido įvairūs objektai (paukščiai, vabzdžiai, lėktuvai, aitvarai ir pan.). Giedrą naktį galima stebėti kaip juda Mėnulis, regimos planetos ir sukasi pats žvaigždėtas dangus.
Danguje dažnai matomi meteorologiniai reiškiniai: debesys, vaivorykštė, šiaurės pašvaistės, žaibai, krituliai.
Virš miestų ir apgyvendintų teritorijų dangus yra apšviečiamas iš apačios. Tai vadinamoji šviesinė tarša, kuri yra itin gerai matoma esant žemam debesuotumui. Šis šviesos reiškinys trukdo teleskopais stebėti žvaigždes ir kitus dangaus kūnus.
Žodis dangus kilęs nuo dengti – tradicinėje indoeuropiečių pasaulėžiūroje dangus įsivaizduotas kaip akmeninis skliautas, kuriuo rieda Saulės vežimas. Giedro dangaus švytėjimas indoeuropiečių vadintas šaknies *dei- vediniais, iš kurių kilę lietuvių žodžiai dievas, diena. Plg. senovės indų dievybę Djausą (Dyaus), kuris reiškė tiek dangų, tiek dienos šviesą, tiek dievą.
Astronomijoje dangus yra vadinamas dangaus sfera.
Žemėje dieną dangus be debesų atrodo žydras dėl saulės šviesos sklaidymosi atmosferoje. Visiškai apsiniaukusią dieną dangus tampa įvairaus pilkumo – nuo balkšvo iki tamsaus mėlynai pilko. Naktinis dangus giedru oru atrodo kaip juodas žvaigždėtas skliautas, o stipriai apsiniaukus, gali būti visiškai nematomas.
Dangus skliaute giedrą dieną matoma kaip lanku juda Saulė, skraido įvairūs objektai (paukščiai, vabzdžiai, lėktuvai, aitvarai ir pan.). Giedrą naktį galima stebėti kaip juda Mėnulis, regimos planetos ir sukasi pats žvaigždėtas dangus.
Danguje dažnai matomi meteorologiniai reiškiniai: debesys, vaivorykštė, šiaurės pašvaistės, žaibai, krituliai.
Virš miestų ir apgyvendintų teritorijų dangus yra apšviečiamas iš apačios. Tai vadinamoji šviesinė tarša, kuri yra itin gerai matoma esant žemam debesuotumui. Šis šviesos reiškinys trukdo teleskopais stebėti žvaigždes ir kitus dangaus kūnus.
Žodis dangus kilęs nuo dengti – tradicinėje indoeuropiečių pasaulėžiūroje dangus įsivaizduotas kaip akmeninis skliautas, kuriuo rieda Saulės vežimas. Giedro dangaus švytėjimas indoeuropiečių vadintas šaknies *dei- vediniais, iš kurių kilę lietuvių žodžiai dievas, diena. Plg. senovės indų dievybę Djausą (Dyaus), kuris reiškė tiek dangų, tiek dienos šviesą, tiek dievą.
Šiuo metu, šiam terminui priskirtų skaičiuoklių nėra.
Tačiau nereiškia, jog jų nėra svetainėje. Pasinaudokite paieška viršuje.
Jei turite konkrečių pageidavimų - parašykite.
Tačiau nereiškia, jog jų nėra svetainėje. Pasinaudokite paieška viršuje.
Jei turite konkrečių pageidavimų - parašykite.
