nat Apsidė 0

Apsidė (architektūroje) (gr. apsis – lankas, skliautas) – architektūroje pusapvalė arba su daugeliu kampų (tiek vidinė, tiek išorinė) pastato dalis (gali būti niša), dengta puskupoliu. Religinėje architektūroje šis terminas dažniausiai reiškė šventovės dalį, esančią už altoriaus (puskupolio arba pusės kūgio formos).

Apsidė (astronomijoje) reiškia arčiausiai ir toliausiai nuo centrinio kūno nutolusius elipsinės orbitos (kuria skrieja koks nors objektas) taškus. Arčiausiai centrinio objekto esantis orbitos taškas vadinamas periapsis, tolimiausias taškas vadinamas apoapsis. Pavyzdžiui, planetų orbitų atveju tai yra perihelis (arčiausias nuo Saulės taškas) ir afelis (toliausias orbitos taškas).
Linija, jungianti šiuos du taškus vadinama apsidžių linija.
Pusė atkarpos, jungiančios šiuos du taškus ilgio astronomijoje vadinamas didžiuoju pusašiu (arba kitais žodžiais, tai yra atstumas tarp elipsės centro ir toliausiai nuo jo nutolusio elipsės taško). Ankstesnėje literatūroje taip pat dar galima rasti terminą didžioji pusašė.
Kalbant apie perihelio slinkimą paprastai turimas galvoje apsidžių linijos sukimasis.